49. Jis ištiko juos savo degančiu įniršiu,pykčiu, apmaudu ir nelaime –žūties nešėjų būriu.
50. Jis netramdė savo įniršio,negelbėjo jų nuo mirties, bet atidavė marui.
51. Jis išguldė visus Egipto pirmagimius,Chamo palapinių vyrijos pirmienas.
52. Tada išvedė savo tautą lyg avis, vedė juos per dykumą tarsi kaimenę.
53. Jis vedė juos saugiai,jiems nebuvo ko bijoti,nes jų priešus paskandino jūra.
54. Jis atvedė juos į savo šventąją žemę,prie kalno, kurį jo dešinė buvo įsigijusi.
55. Jiems įžengiant, jis išvarė tautas,o jų palapinėse įkurdino Izraelio gimines irpadalijo kraštą Izraelio giminėms,skirdamas joms dalį matavimo virve.
56. Bet jie maištavo ir gundė Dievą Aukščiausiąjį,nesilaikydami jo įsakų.
57. Jie atsimetė ir buvo neištikimi kaip ir jų protėviai,sukniubo lyg nepatikimas lankas.
58. Jie pykdė Dievą savo aukštumų alkais,žadino jo pavyduliavimą savo stabais.
59. Dievas pamatė ir įniršo;jis visiškai atmetė Izraelį.
60. Jis paliko savo Padangtę Šilojyje – Namus,kuriuose buvo gyvenęs tarp žmonių.
61. Jis leido savo galybei eiti į nelaisvę,savo garbei patekti į priešo rankas.
62. Jis atidavė savo tautą kalavijui,jis įpyko ant savo paveldo.