35. atmindami, kad Dievas jų Uola,kad Dievas Aukščiausiasis – jų atpirkėjas.
36. Bet jie apgaudinėjo jį savo lūpomisir melavo savo liežuviu.
37. Jų širdis nebuvo jam ištikima,jie nepasitikėjo jo Sandora.
38. Bet Dievas iš savo gailestingumo atleisdavo kaltęir jų nesunaikindavo;dažnai jis sutramdydavo savo pyktįir viso savo įniršio neišliedavo.
39. Jis atmindavo, kad jie tik trapūs žmonės,lyg praeinantis vėjo dvelktelėjimas.
40. Kiek daug kartų jie maištavo prieš jį tyruoseir liūdino jį dykumoje!
41. Jie vis gundė ir gundė Dievą,Izraelio Šventajam skaudino širdį.