17. Bet jie nesiliovė daryti nuodėmes Dievuiir kelti maištą tyruose prieš Aukščiausiąjį.
18. Jie tyčia ėmė gundyti Dievą,įnoringai reikalaudami maisto.
19. Jie burnojo prieš Dievą, sakydami:„Argi galės Dievas padengti mums stalą dykumoje?
20. Tiesa, jis taip sudavė į uolą,kad ištryško vanduo ir tekėjo srautais.Bet argi jis galės parūpinti mums ir duonosbei duoti savo tautai mėsos?“
21. Tai girdėdamas, VIEŠPATS įpyko;suliepsnojo ugnis prieš Jokūbą,pakilo pyktis ant Izraelio,
22. nes jie netikėjo Dievunei pasitikėjo jo gelbstinčia galybe.
23. Vis dėlto jis įsakė aukštoms padangėmsir atidarė dangaus duris,
24. lijo ant jų valgoma manair davė jiems grūdų iš dangaus.
25. Mirtingieji valgė dangiškųjų būtybių duoną,Dievas davė jiems maisto iki soties.
26. Jis pabudino padangėse rytį,savo galybe išjudino pietį;
27. jis bėrė ant jų mėsą lyg dulkes,sparnuočius – lyg pamario smėlio grūdelius;
28. jis nutupdė juos jų stovykloje,visur aplink palapines.