7. Tau pagrasinus, Jokūbo Dieve,ir raiteliai, ir jų ristūnai krito negyvi.
8. Tai tu keli pagarbų šiurpą!Tau supykus, kas gali prieš tave atsilaikyti?
9. Iš dangaus tarei savo nuosprendį;žemė nutirpo iš baimės ir tylėjo,
10. kai Dievas pakilo teisti,gelbėti visų žemės vargdienių. Sela.
11. Juk ir nuožmiausi žmonės pripažins tave,kai susijuosi pykčio likučiu.
12. Duokite įžadus VIEŠPAČIUI, savo Dievui,ir vykdykite juos!Visi, aplinkui esantieji, neškite duoklę tam,kuris kelia pagarbų šiurpą.
13. Jis sutramdo didžiūnų išdidumąir įkvepia pagarbią baimę žemės karaliams.