13. Vartuose žmonės skleidžia apie mane paskalas,smuklės lankytojai tyčiojasi iš manęs dainomis.
14. O aš meldžiuosi tau, VIEŠPATIE.Malonės metu, Dieve, išklausyk mane,paisydamas savo didžio gerumo.Savo ištikima pagalba
15. trauk mane iš liūno, kad nenugrimzčiau,gelbėk mane nuo priešų ir vandens gelmių.
16. Neleisk tvano bangoms manęs paskandinti,neleisk gelmėms manęs praryti,neleisk kapui virš manęs užsiverti.
17. Atsiliepk man, VIEŠPATIE,nes gera tavo ištikimoji meilė;atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo.
18. Neslėpk veido nuo savo tarno.Aš kenčiu, tad skubėk man atsiliepti.
19. Prieik prie manęs, atpirk mane,išlaisvink mane nuo priešų!
20. Tu žinai mano užgaules, gėdą ir negarbę;tau pažįstami visi mano priešai.
21. Užgaulės drasko širdį, ir aš nevilties pagautas;laukiu užuojautos, bet jos nėra,ieškau paguodos, bet nerandu, kas paguostų.
22. Man į maistą jie deda nuodų, troškuliui numalšinti man jie duoda acto.
23. Tebūna jų pačių stalas jiems spąstai,pinklės jų bendrams.
24. Teaptemsta jiems akys, kad nebegalėtų matyti;tedreba nuolat jų strėnos.
25. Išliek ant jų savo pyktį,tepasiveja juos tavo degantis įniršis.