6. Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas –tai Dievas savo šventoje buveinėje.
7. Dievas duoda benamiams namus,išlaisvina kalinius gyvus ir sveikus;o maištingieji lieka gyventi dykynėje.
8. Dieve, kai tu vedei savo tautą,kai žygiavai per dykumą, Sela
9. žemė drebėjo, dangus prapliupo lietumiArtume Dievo, Sinajaus Dievo,Artume Dievo, Izraelio Dievo.
10. Siuntei gausų lietų, Dieve,atgaivinai savo nualintą paveldą;
11. tavo žmonės ten rado namus;iš savo gerumo, Dieve,tu pasirūpinai vargstančiais.
12. VIEŠPATS ištaria žodį,ir didis būrys moterų neša gerą žinią:
13. „Bėga, bėga kariuomenių karaliai!Moterys namie dalijasi grobiu,
14. nors jos likosi tarp avidžių,balandžio pasidabruotais sparnais,geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis.
15. Visagaliui ten blaškant karalius,krito sniegas ant Calmono kalno“.
16. O didingasis kalne, Bašano kalne,daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne!
17. Daugelio viršūnių kalne,kodėl žvairuoji į kalną,kurį Dievas išsirinko savo buveineir kuriame VIEŠPATS gyvens amžinai?
18. Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių –tūkstančių tūkstančiai; VIEŠPATS žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą.
19. Tu kopei į aukštąjį kalną,vedeisi belaisvius su palydair priėmei dovanas iš žmonių,net iš tų, kurie maištauja. VIEŠPATS Dievas ten gyvens!
20. Tebūna pagarbintas Viešpats!Kasdien jis neša mūsų naštas,Dievas – mūsų išganymas. Sela.
21. Mūsų Dievas yra Dievas, kuris išgano;jis VIEŠPATS, mūsų Viešpats,kuris gelbsti mus nuo mirties.
22. Dievas sutrupins savo priešams galvas,gauruotą pakaušį einančio savo kaltės keliais.