6. Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas –tai Dievas savo šventoje buveinėje.
7. Dievas duoda benamiams namus,išlaisvina kalinius gyvus ir sveikus;o maištingieji lieka gyventi dykynėje.
8. Dieve, kai tu vedei savo tautą,kai žygiavai per dykumą, Sela
9. žemė drebėjo, dangus prapliupo lietumiArtume Dievo, Sinajaus Dievo,Artume Dievo, Izraelio Dievo.
10. Siuntei gausų lietų, Dieve,atgaivinai savo nualintą paveldą;
11. tavo žmonės ten rado namus;iš savo gerumo, Dieve,tu pasirūpinai vargstančiais.
12. VIEŠPATS ištaria žodį,ir didis būrys moterų neša gerą žinią:
13. „Bėga, bėga kariuomenių karaliai!Moterys namie dalijasi grobiu,
14. nors jos likosi tarp avidžių,balandžio pasidabruotais sparnais,geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis.