10. Siuntei gausų lietų, Dieve,atgaivinai savo nualintą paveldą;
11. tavo žmonės ten rado namus;iš savo gerumo, Dieve,tu pasirūpinai vargstančiais.
12. VIEŠPATS ištaria žodį,ir didis būrys moterų neša gerą žinią:
13. „Bėga, bėga kariuomenių karaliai!Moterys namie dalijasi grobiu,
14. nors jos likosi tarp avidžių,balandžio pasidabruotais sparnais,geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis.
15. Visagaliui ten blaškant karalius,krito sniegas ant Calmono kalno“.
16. O didingasis kalne, Bašano kalne,daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne!
17. Daugelio viršūnių kalne,kodėl žvairuoji į kalną,kurį Dievas išsirinko savo buveineir kuriame VIEŠPATS gyvens amžinai?
18. Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių –tūkstančių tūkstančiai; VIEŠPATS žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą.
19. Tu kopei į aukštąjį kalną,vedeisi belaisvius su palydair priėmei dovanas iš žmonių,net iš tų, kurie maištauja. VIEŠPATS Dievas ten gyvens!
20. Tebūna pagarbintas Viešpats!Kasdien jis neša mūsų naštas,Dievas – mūsų išganymas. Sela.
21. Mūsų Dievas yra Dievas, kuris išgano;jis VIEŠPATS, mūsų Viešpats,kuris gelbsti mus nuo mirties.
22. Dievas sutrupins savo priešams galvas,gauruotą pakaušį einančio savo kaltės keliais.
23. VIEŠPATS tarė: „Parvesiu juos iš Bašano,parvesiu juos iš jūros gelmių,