1. Choro vadovui. Dovydo psalmė.
2. Išgirsk mano balsą, Dieve, kai skundžiuosi;saugok mano gyvastį nuo priešų keliamo siaubo.
3. Apgink mane nuo nedorėlių gaujos,nuo pikta darančių minios.
4. Jie galanda savo liežuvius lyg kalavijus,taiko lyg strėles savo karčius žodžius,
5. iš pasalų šaudami į nekaltą žmogų;jie šauna staiga, nieko nebijodami.
6. Jie drąsinasi savo kėslais,susimoko, kur spęsti spąstus,manydami: „Kas gali mus pamatyti?“
7. Jie sumano nedorą kėsląir slepia savo sumanytą niekšybę;žmogus – gelmė, o jo širdis – bedugnė.
8. Bet Dievas paleidžia į juos savo strėles,ir jie staiga sužeidžiami.
9. Liežuviu jie patys sau pražūtį lemia;kas tai pamato, kraipo galvas.
10. Tuomet visus žmones apims pagarbi baimė;jie skelbs, ką Dievas padarė,ir apmąstys visus jo darbus.
11. Teisusis džiūgaus VIEŠPATYJEir ras jame užuovėją;visi dorieji giedos jam šlovės giesmę.
Skaityti visą skyrių Psalmynas 64