4. Jis pasišaukia dangų ir žemęsavo tautos teismui.
5. „Atveskite man ištikimuosius,kurie atnašaudami auką sudarė Sandorą su manimi!“
6. Tada dangus skelbia jo teisumą,nes pats Dievas yra teisėjas. Sela.
7. „Klausykis, mano tauta, aš kalbėsiu,Izraeli, aš kaltinsiu tave.Aš Dievas, tavo Dievas.
8. Peikiu jus ne dėl jūsų aukų,nes jūsų deginamąsias aukas visuomet matau.
9. Neimu iš jūsų ūkio jokio jaučioar ožio iš jūsų gardų.
10. Juk man priklauso visi gyvūnai miške,galvijai ant tūkstančio kalvų.
11. Žinau visus laukinius paukščius;visa, kas juda laukuose, yra mano.
12. Jei būčiau alkanas, tau nesiskųsčiau,nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.
13. Argi aš valgau jaučių mėsąar geriu ožių kraują?
14. Atnašauk Dievui bendravimo aukąir vykdyk savo įžadus Aukščiausiajam.
15. Šaukis manęs vargo dieną;išgelbėsiu tave, ir tu mane šlovinsi“.
16. Bet nedorėliui Dievas sako:„Kokią teisę turi kartoti mano įstatusir kalbėti apie mano Sandorą!
17. Juk nekenti mano auklėjimoir atmeti mano įsakus.
18. Vagį pamatęs, tampi jo bendruir bičiuliaujiesi su tais, kurie svetimauja.
19. Savo lūpoms davei valią piktam,tavo liežuvis skleidžia apgaulę.
20. Sėdi ir apkalbi savo brolį,šmeiži savo motinos vaiką.