1. Choro vadovui. Koracho sūnų psalmė.
2. Pasiklausykite, visi žmonės, ką pasakysiu!Klausykitės, visi pasaulio gyventojai,
3. didžiūnai ir prastuoliai,turtuoliai ir vargšai!
4. Žodžiai, kuriuos tariu, išmintingi,mano širdies kalba kupina įžvalgos.
5. Telksiuos į išminties posakįir skambindamas arfa aiškinsiu jo mįslę.
6. Kodėl turėčiau bijoti vargo dienomis,kai mane apninka nedori priešai,
7. žmonės, kurie pasitiki savo turtaisir didžiuojasi savo lobių gausumu?
8. Joks žmogus negali savęs atpirktiar mokėti Dievui savo išpirkos.
9. Žmogaus gyvasties kaina per aukšta:ką jis galėtų mokėti, niekada nebūtų gana,
10. kad sulaikytų jį nuo kapoir leistų jam amžinai gyventi.
11. Juk žmogus mato, kad miršta net išmintingieji,kaip ir kvaili bei nemokšos,palikdami kitiems savo turtus.
12. Kapas – amžini jų namai,buveinė per kartų kartas,nors savo vardu jie praminė šalis.
13. Mirtingasis negali išlikti savo didybėje,jis panašus į nugaištantį gyvulį.