1. Choro vadovui. Dovydo psalmė.
2. Kantriai laukiau VIEŠPATIES;jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.
3. Ištraukė mane iš klampios duobės, iš mirtinos pelkės,pastatė mano kojas ant uolosir sutvirtino mano žingsnius.
4. Man į lūpas įdėjo naują giesmę,šlovės mūsų Dievui giesmę.Daugelis tai matys,pagarbiai bijos ir pasitikės VIEŠPAČIU.
5. Laimingas žmogus, kuris deda viltis į VIEŠPATĮ;jis nesikreipia į pagonių stabusar netikrų dievų garbintojus.
6. VIEŠPATIE, mūsų Dieve, tu daug mums padarei!Nuostabūs tavo darbai ir užmojai!Panašaus į tave nėra!Niekada nepajėgčiau jų visų apsakyti, nes jų tiek daug.
7. Tu davei man suprasti,kad netrokšti kruvinos aukos ir javų atnašų,neprašai deginamosios aukos ir atnašos už nuodėmę.
8. Tada tariau: „Štai ateinu!Raštų ritinyje man viskas nurodyta;
9. mano džiaugsmas – vykdyti tavo valią, mano Dieve,tavo Įstatymą turiu širdyje!“
10. Didžiojoje sueigoje skelbiau tavo išganymo rūpestį,netramdžiau savo lūpų;tu, VIEŠPATIE, tai turi žinoti.