14. tartum būčiau meldęsis už savo bičiulį ar brolį.Klajojau neramus lyg motiną apraudodamas,gedulo prislėgtas.
15. O man į vargą patekus, jie visi džiūgavoir būriavosi iš manęs pasijuokti.Luošiai, kurių nepažinojau, būrėsi prieš manebe perstojo mane užkabinėdami.
16. Pašiepdami ir išjuokdamijie griežė dantimis ant manęs.
17. Kiek ilgai, VIEŠPATIE, tu tik stebėsi?Gelbėk mane nuo laukinių žvėrių,mano gyvastį nuo šių liūtų!
18. Tada dėkosiu tau tavo tautos sueigoje,šlovinsiu tave didžiojoje spūstyje.
19. Neleisk mano priešams, tiems melagiams,linksmintis dėl mano pralaimėjimo;neleisk nekenčiantiems manęs be priežastiesšaipytis su džiaugsmu iš mano skausmo.
20. Juk jiems rūpi ne ramybės linkėti,o kėslauti prieš ramius žmones.
21. Jie kaltina mane, šaukdami: „Aha! aha!Savo akimis tai matėme!“
22. Tu matei, VIEŠPATIE! Tad netylėk!Neatsitolink, Viešpatie, nuo manęs.
23. Pabusk! Skubėk manęs ginti!Mano Dieve ir mano Viešpatie,gink mano bylą!
24. Viešpatie, mano Dieve, išteisink manepaisydamas teisingumoir neleisk jiems dėl manęs džiaugtis.
25. Neleisk jiems sakyti: „Aha, mes savo padarėme!“Neleisk jiems kalbėti: „Mes jį sunaikinome!“
26. Visi, kas džiūgauja dėl mano nelaimės,tebūna sugėdinti ir apstulbinti;kas aukštinosi prieš mane,tebūna apsiaustas gėda ir negarbe.
27. Kas trokšta mano išteisinimo,tešūkauja iš džiaugsmo ir tesilinksmina,nuolatos tekartoja: „Didis tas VIEŠPATS,kuris džiaugiasi savo tarno gerove!“