10. Iš visos širdies sakysiu:„VIEŠPATIE, kas gali tau prilygti?Tu gelbsti silpną vargšą nuo galiūno,varguolį ir beturtį nuo engėjo“.
11. Pikti žmonės liudija prieš mane,kaltina nusikaltimais, apie kuriuos nieko nežinau.
12. Jie atmoka man piktu už gera,alindami mane.
13. Bet jiems susirgus aš vilkėjau ašutinęir varginau save pasninku.Meldžiausi žemai nuleidęs galvą,
14. tartum būčiau meldęsis už savo bičiulį ar brolį.Klajojau neramus lyg motiną apraudodamas,gedulo prislėgtas.
15. O man į vargą patekus, jie visi džiūgavoir būriavosi iš manęs pasijuokti.Luošiai, kurių nepažinojau, būrėsi prieš manebe perstojo mane užkabinėdami.
16. Pašiepdami ir išjuokdamijie griežė dantimis ant manęs.
17. Kiek ilgai, VIEŠPATIE, tu tik stebėsi?Gelbėk mane nuo laukinių žvėrių,mano gyvastį nuo šių liūtų!
18. Tada dėkosiu tau tavo tautos sueigoje,šlovinsiu tave didžiojoje spūstyje.
19. Neleisk mano priešams, tiems melagiams,linksmintis dėl mano pralaimėjimo;neleisk nekenčiantiems manęs be priežastiesšaipytis su džiaugsmu iš mano skausmo.
20. Juk jiems rūpi ne ramybės linkėti,o kėslauti prieš ramius žmones.