1. Dovydo maskilas.Laimingas, kuriam atleistas nusižengimas,kuriam dovanota nuodėmė.
2. Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu,kurio dvasioje nėra apgaulės.
3. Kol tylėjau,mano kaulai nyko nuo mano nuolatinių dejonių,
4. nes dieną naktį mane slėgė tavo ranka,mano jėgos išseko lyg nuo vasaros karščių. Sela.
5. Tada išpažinau tau savo nuodėmę,nebeslėpiau savo kaltės.Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus VIEŠPAČIUI“, –ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę. Sela.
6. Užtat prireikus melsis taukiekvienas ištikimas žmogus.Nors išsilies grėsmingi vandenys, jie nepasieks jo.