1. Dovydo. א Į tave, VIEŠPATIE, keliu širdį.
2. ב Tavimi, mano Dieve, pasitikiu.Neleisk man būti sugėdintam,neleisk mano priešams džiūgauti.
3. ג Juk nė vienas nenueina niekais,kas tavimi pasitiki;nueina niekais neištikimieji, lengvabūdžiai.
4. ד Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE,pamokyk mane apie savo takus.
5. ה Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane,nes esi Dievas, mano Gelbėtojas. ו Tavimi visados pasitikiu.
6. ז Neužmiršk, VIEŠPATIE, savo gailestingumoir ištikimosios meilės;jie tokie pat seni kaip laikas.
7. ח Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk;savo ištikima meile dėl savo gerumoatmink mane, VIEŠPATIE!
8. ט VIEŠPATS teisus ir geras,todėl jis klystančius moko kelio.
9. י Jis veda kukliuosius teisingu takuir moko juos savo kelio.
10. כ Visi VIEŠPATIES takai –tai ištikimoji meilė ir tiesa visiems,kurie laikosi jo Sandoros ir paklūsta jo įsakams.
11. ל Dėl savo vardo, VIEŠPATIE,atleisk mano kaltę, nors ji ir didžiulė.