13. Mano priešai apstoja mane lyg jaučiai,stiprūs Bašano jaučiai apgula mane;
14. jie atveria plačiai į mane savo žiomenislyg plėšrūs ir riaumojantys liūtai.
15. Esu lyg ant žemės išlietas vanduo;visi mano kaulai išnarstyti;lyg vaškas mano širdis, ištirpusi krūtinėje.
16. Gerklė išdžiūvusi lyg molio šukė,liežuvis limpa prie gomurio.Tu guldai mane į mirties dulkes.
17. Šunys mane apgula iš visų pusių,nedorėlių gauja mane apspinta;jie žeidžia man rankas ir kojas;
18. galiu suskaičiuoti visus savo kaulus.Mano priešai spokso į mane ir džiaugiasi,
19. dalijasi tarpusavyje mano drabužiusir meta kauliukus dėl mano apdaro.
20. Bet tu, VIEŠPATIE, nesitolink nuo manęs!Mano stiprybe, skubėk man padėti!
21. Gelbėk mane nuo kalavijo,mano brangią gyvastį iš šunies letenų!
22. Trauk mane iš liūto nasrų!Nuo tų laukinių jaučių ragų gelbėk mane!
23. Tada aš skelbsiu tavo vardą broliams ir seserims,šlovinsiu tave jų sueigose.
24. Pagarbiai VIEŠPATIES bijantieji,šlovinkite jį!Visi Jokūbo palikuonys,garbinkite jį!Visi Izraelio vaikai,drebėkite prieš jį!
25. Juk jis nepaniekinoir neatmetė vargšo maldavimo,jis nenusuko nuo jo savo veido,bet išgirdo, kai varguolis šaukėsi.