7. Savo skausme šaukiausi VIEŠPATIES,prašiau savo Dievo pagalbos.Jis išgirdo mano balsą savo šventykloje,ir mano pagalbos šauksmas pasiekė jo ausis.
8. Tada sujudo ir sudrebėjo žemė,kalnų pamatai suvirpėjo ir susvirduliavo,kai jį apėmė pyktis.
9. Dūmai veržėsi jam iš šnervių,ryjanti ugnis – iš burnos,o žarijos virto liepsnomis.
10. Pravėrė dangų ir nužengė,o audros debesys buvo jam po kojų.
11. Sėdosi ant kerubo ir skrido,vėjo sparnais skubėjo.
12. Tamsos skliautu jis apsiautė save,vandens telkiniu,audros debesimis.
13. Nuo jo Artumo spindesio prasiveržė pro debesis kruša ir žarijos.
14. VIEŠPATS sugriaudė danguje,Aukščiausiasis prabilo balsu,kruša ir žarijomis.
15. Paleido savo strėles – žaibusir išvaikė juos,privertęs bėgti.
16. Tada pasirodė jūros dugnasir pasaulio pamatai atsivėrė, VIEŠPAČIUI galingai prabilussavo pykčio viesulu.
17. Jis ištiesė ranką iš aukštybiųir paėmė mane;jis ištraukė mane iš galingų vandenų.