3. VIEŠPATS – mano Uola,mano tvirtovė, mano gelbėtojas!Mano Dievas – mano Uola, kur randu pastogę,mano skydas ir mano išganymo jėga, mano pilis!
4. Šaukiausi VIEŠPATIES Šlovingojo,ir buvau išgelbėtas nuo visų priešų.
5. Mirties virvės mane pančiojo,pražūties srautai skandino.
6. Šeolo pančiai mane apraizgė,mirties pinklės mane pasitiko.
7. Savo skausme šaukiausi VIEŠPATIES,prašiau savo Dievo pagalbos.Jis išgirdo mano balsą savo šventykloje,ir mano pagalbos šauksmas pasiekė jo ausis.
8. Tada sujudo ir sudrebėjo žemė,kalnų pamatai suvirpėjo ir susvirduliavo,kai jį apėmė pyktis.
9. Dūmai veržėsi jam iš šnervių,ryjanti ugnis – iš burnos,o žarijos virto liepsnomis.
10. Pravėrė dangų ir nužengė,o audros debesys buvo jam po kojų.
11. Sėdosi ant kerubo ir skrido,vėjo sparnais skubėjo.
12. Tamsos skliautu jis apsiautė save,vandens telkiniu,audros debesimis.
13. Nuo jo Artumo spindesio prasiveržė pro debesis kruša ir žarijos.