11. Sėdosi ant kerubo ir skrido,vėjo sparnais skubėjo.
12. Tamsos skliautu jis apsiautė save,vandens telkiniu,audros debesimis.
13. Nuo jo Artumo spindesio prasiveržė pro debesis kruša ir žarijos.
14. VIEŠPATS sugriaudė danguje,Aukščiausiasis prabilo balsu,kruša ir žarijomis.
15. Paleido savo strėles – žaibusir išvaikė juos,privertęs bėgti.
16. Tada pasirodė jūros dugnasir pasaulio pamatai atsivėrė, VIEŠPAČIUI galingai prabilussavo pykčio viesulu.
17. Jis ištiesė ranką iš aukštybiųir paėmė mane;jis ištraukė mane iš galingų vandenų.
18. Jis išgelbėjo mane nuo stipraus priešo,nuo tų, kurie manęs nekentė,nes buvo stipresni už mane.
19. Negando dieną jie mane užpuolė,bet VIEŠPATS buvo mano ramstis.