49. ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui,kuriuo davei man vilties.
50. Net kančioje esu paguostas,nes tavo pažadas mane gaivina.
51. Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi,nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.
52. Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus, VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.
53. Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo,mane apima pyktis.
54. Tavo įstatai – mano giesmės šerdis,kur tik apsigyvenu.
55. Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardąir paklūstu tavo Įstatymui.
56. Tai mano laimė,nes laikiausi tavo įsakų.
57. ח VIEŠPATS mano dalis;aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.
58. Maldauju tave iš visos širdies,būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!
59. Kai pergalvoju tavo kelius,kreipiu savo kojas į tavo įsakus.
60. Skubu nedelsdamaslaikytis tavo įsakymų.
61. Nors nedorėlių virvės mane apipynė,tavo Įstatymo nemetu.
62. Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovintidėl tavo teisių sprendimų.