49. ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui,kuriuo davei man vilties.
50. Net kančioje esu paguostas,nes tavo pažadas mane gaivina.
51. Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi,nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.
52. Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus, VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.
53. Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo,mane apima pyktis.