13. Težūva visi jo palikuonys,ir su antra karta teišnyksta jo vardas.
14. Teatmena VIEŠPATS jo protėvių kaltę,o jo motinos nuodėmė telieka nepanaikinta.
15. Temato tai VIEŠPATS nuolatos,kol jo atminimas neužges žemėje.
16. Juk tas žmogus niekada nenori daryti gera,bet tik kamuoja vargšą ir beturtį,net užmušti kėsinasi prislėgtą bejėgį žmogų.
17. Prakeikti jis mėgo, tad tebūna pats prakeiktas!Palaimos linkėti nemėgo, tad niekas jo tenelaimina!
18. Prakeikimu apsivilko kaip apsiaustu,tad tepersisunkia prakeikimas į jo kūną lyg vanduo,į jo kaulus lyg aliejus.
19. Tebūna kaip drabužis, kuriuo jis apsidengia,kaip juosta, kurią kasdien nešioja!
20. Taip teatmoka VIEŠPATS mano kaltintojams,kurie linki man pikta.
21. Man, DIEVE, mano Viešpatie,padėk, kaip esi pažadėjęs,ir išgelbėk mane dėl savo gerumo.
22. Juk aš vargšas ir beturtis,besiraitantis iš širdgėlos.
23. Nykstu lyg šešėlis vakareir esu lyg vėjo nešamas skėrys.
24. Man keliai linksta nuo pasninko,o mano kūnas nusikamavęs.
25. Esu jiems tapęs pasityčiojimu;mane pamatę, jie kraipo galvas.
26. Padėk man, VIEŠPATIE, mano Dieve!Dėl savo ištikimosios meilės gelbėk mane!
27. Tegu jie sužino, kad tai tavo ranka,kad tu, VIEŠPATIE, tai padarei.
28. Tegu jie sau keikia, o tu laimink.Tegul dega iš gėdos mano užpuolėjai,bet tesidžiaugia tavo tarnas.
29. Teapsivelka negarbe mano kaltintojai,teapsidengia gėda lyg skraiste!