1. Choro vadovui. Dovydo psalmė.Dieve, kurį šlovinu, netylėk!
2. Mane užpuolė nedorėliaiir meluodami mane persekioja.
3. Neapykantos žodžiais mane apnikoir be priežasties mane puola.
4. Nors juos myliu, jie mane kaltinanet kai už juos meldžiuosi.
5. Taip jie piktu man atlygina už gera,neapykanta – už mano meilę.
6. Parink nedorą teisėją jam teisti,testoja kaltintojas jo dešinėje.
7. Tebūna teisme jis pasmerktas,net jo malda tebūna laikoma nuodėme.
8. Trumpas tebūna jo gyvenimas,ir kitas teužima jo vietą.
9. Jo vaikai telieka našlaičiai,o jo žmona tenašlauja.
10. Jo vaikai tegul klajoja ir elgetauja,iš pašiūrių, kur gyvena, tebūna išvaryti.
11. Tepasiglemžia skolintojas jo nuosavybę,o jo triūso vaisius teišgrobsto svetimieji.
12. Teneparodo nė vienas jam gerumonei užuojautos jo našlaičiams.
13. Težūva visi jo palikuonys,ir su antra karta teišnyksta jo vardas.
14. Teatmena VIEŠPATS jo protėvių kaltę,o jo motinos nuodėmė telieka nepanaikinta.