32. Teaukština jį tautos sueigoje,tešlovina seniūnų taryboje.
33. Jis pavertė upes dykuma,vandens šaltinius – išdžiūvusia žeme,
34. vešlų kraštą – druskingais pelkynaisdėl jo gyventojų nedorumo.
35. Jis pavertė dykumą vandens tvenkiniais,išdžiūvusią žemę – srūvančiais šaltiniais.
36. Alkanus žmones ten apgyvendino,ir jie pasistatė miestą.
37. Jie sėjo laukus, veisė vynuogynusir nuėmė gausų derlių.
38. Jis laimino juos, ir jų labai daugėjo,ir jų galvijų skaičiui jis neleido sumažėti.
39. Jie sumenko ir buvo pažemintiper priespaudą, skurdą ir kančią.
40. Bet tas, kuris lieja panieką ant didžiūnųir varo juos klajoti po neįžengiamą dykynę,
41. išgelbėjo beturčius iš skurdoir jų šeimas pagausino lyg kaimenes.
42. Dorieji tai mato ir džiaugiasi,o visų nedorėlių burnos užsičiaupia.
43. Išmintingas žmogus pastebės šiuos dalykus,ir mąstys apie VIEŠPATIES ištikimąją meilę.