6. Vandenynu tarsi drabužiu ją apklojai,o vandenys tįsojo viršum kalnų.
7. Kai vandenims tu pagrūmojai, jie bėgo,traukėsi pasigirdus tavo griausmo balsui,
8. kalnams iškylant, slėniams įdumbant,į vietą, kurią jiems paskyrei.
9. Tu nubrėžei ribą ir peržengti ją uždraudei,kad žemės vėl neapsemtų.
10. Tu liepi šaltiniams sruventi slėniuoseir upėms tekėti tarp kalvų.
11. Jie duoda vandens miško žvėrims,laukiniai asilai ten malšina troškulį.