10. Tu liepi šaltiniams sruventi slėniuoseir upėms tekėti tarp kalvų.
11. Jie duoda vandens miško žvėrims,laukiniai asilai ten malšina troškulį.
12. Pakrantėse padangių paukščiai kraunasi lizdusir čiulba ant medžių šakų.
13. Tu laistai kalnus iš savo aukštos buveinės,ir žemė kupina tavo palaimos.
14. Tu želdai žolę galvijams,ir augalus žmonių reikalams,kad jie augintųsi maisto iš žemės
15. ir vyno, kuris linksmina žmogaus širdį,ir alyvmedžių aliejaus, nuo kurio švyti veidai,ir duonos, kuri stiprina gyvastį.
16. Gausiai laistomi VIEŠPATIES medžiaiir Libano kedrai, jo paties pasodinti.
17. Paukščiai sukasi juose gūžtas,gandras medyje kraunasi lizdą.
18. Aukštieji kalnai skirti laukinėms ožkoms,uolos – slėptuvės olų barsukams.
19. Tu padarei mėnulį mėnesiams žymėti,o saulė žino, kada jai nusileisti.