1. Malda nelaimingo žmogaus, atsidūrusio neviltyje ir liejančio savo skundą VIEŠPAČIUI.
2. VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą, VIEŠPATIE,ir mano šauksmas tave tepasiekia.
3. Neslėpk nuo manęs savo veido, kai man sunku,atsuk man savo ausį;tą dieną, kai šaukiuosi tavęs,skubėki manęs išklausyti.
4. Juk mano dienos nyksta lyg dūmai,ir mano kaulai anglėja tarsi malkos židinyje.
5. Suvytusi ir nudžiūvusi lyg žolė mano širdis;aš užmirštu net valgyti savo duoną.
6. Nuo didelio dejavimoiš manęs liko tik kaulai ir oda.
7. Esu lyg paukštis tyruose,lyg pelėda apleistuose griuvėsiuose.
8. Guliu nemiegodamas ir skundžiuosilyg vienišas paukštis ant stogo.
9. Visą dieną mano priešai mane užgaulioja,kaip keiksmažodį taria mano vardą!
10. Pelenus turiu valgyti vietoj duonosir ašaras maišyti su gėrimu
11. dėl tavo apmaudo ir pykčio,nes paėmei mane ir nusviedei į šalį.
12. Mano dienos nyksta lyg vakaro šešėliai,aš vystu tartum žolė.
13. Bet tu, VIEŠPATIE, amžinai viešpatauji,ir visos kartos mini tavo vardą.