1. ל Kodėl tu, VIEŠPATIE, taip nuošaliai laikaisi?Kodėl slepiesi, kai esu nelaimėje?
2. Nedorėliai kankina įžūliai varguolius;teįkliūva jie patys į savo sumanytas pinkles!
3. Nedorėlis puikuojasi savo širdies kėslais,o gobšuolis keikia ir atmeta VIEŠPATĮ.
4. Įniršęs iš įžūlumo, nedorėlis sako:„Atsiskaityti jis nešauks“.Anot jo širdies kėslų: „Dievo nėra!“
5. Nedorėliui visada gerai klojasi;tavo nuosprendžiai jam tolimi,jis šaiposi iš visų savo priešų.
6. Sako sau: „Nebūsiu parblokštas,per kartų kartas vargo nepatirsiu“.
7. פ Jo lūpose pilna keiksmų, melo ir grasinimų,vargas ir piktumas jam ant liežuvio.
8. Pasaloje jis tyko už aptvaroir slapta žudo nekaltą žmogų.Jo akys vogčiomis seka nelaimingąjį,
9. ע jis slapta sėlina lyg liūtas tankmėje.Jis tyko pagrobti vargšą,čiumpa vargdienį ir velka į savo tinklą.
10. Jis prisišlieja prie žemės, puola pagūžomir nelaimingąjį prislegia savo svoriu.
11. Nedorėlis mano sau: „Dievui tai nerūpi.Jis slepia savo veidą, jis niekada nežiūri“.
12. ק Pakilk, VIEŠPATIE!Pakelk ranką, Dieve, ir neužmiršk skriaudžiamųjų!
13. Kodėl nedorėlis turėtų tyčiotis iš Dievoir širdyje sakyti: „Atsiskaityti tu nešauksi!“?