13. savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas Sandoros tarp manęs ir žemės.
14. Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas,
15. aš atsiminsiu savo Sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų mirtingųjų gyvūnų, ir vandenys niekada daugiau nebetaps tvanu visiems mirtingiesiems sunaikinti.
16. Kai lankas bus debesyje, aš pažvelgsiu į jį ir atsiminsiu Sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų – visų žemėje esančių mirtingųjų“.
17. Dievas sakė Nojui: „Tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir visų žemėje esančių mirtingųjų“.
18. Nojaus sūnūs, išlipusieji iš laivo, buvo Semas, Chamas ir Jafetas. Chamas buvo Kanaano tėvas.
19. Tai buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų buvo apgyvendinta visa žemė.
20. Nojus, žemės artojas, pirmas įsiveisė vynuogyną.
21. Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas palapinėje.
22. Chamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke.
23. Tuomet Semas ir Jafetas paėmė drabužį, užsidėjo jį ant pečių ir, eidami atbuli, uždengė savo tėvo nuogumą. Kadangi jų veidai buvo nugręžti į kitą pusę, nuogo savo tėvo jie nematė.