10. su visais gyvūnais, esančiais su jumis, – paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išlipo iš laivo.
11. Aš palaikysiu Sandorą su jumis: niekada daugiau visi mirtingieji gyvūnai nebebus tvano vandenų išnaikinti, niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti.
12. Ir tai, – pridūrė Dievas, – bus ženklas, kurį duodu visiems amžiams, mano Sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų:
13. savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas Sandoros tarp manęs ir žemės.
14. Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas,
15. aš atsiminsiu savo Sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų mirtingųjų gyvūnų, ir vandenys niekada daugiau nebetaps tvanu visiems mirtingiesiems sunaikinti.
16. Kai lankas bus debesyje, aš pažvelgsiu į jį ir atsiminsiu Sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų – visų žemėje esančių mirtingųjų“.
17. Dievas sakė Nojui: „Tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir visų žemėje esančių mirtingųjų“.
18. Nojaus sūnūs, išlipusieji iš laivo, buvo Semas, Chamas ir Jafetas. Chamas buvo Kanaano tėvas.
19. Tai buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų buvo apgyvendinta visa žemė.
20. Nojus, žemės artojas, pirmas įsiveisė vynuogyną.
21. Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas palapinėje.