16. angelas, kuris išgelbėjo maneiš visų pavojų, telaimina šiuos jaunuolius!Tebūna juose įamžintas mano vardasir vardas mano protėvių Abraomo ir Izaoko!Teišauga jie į didelę daugybę žemėje!“
17. Pamatęs, kad jo tėvas uždėjo dešinę ranką Efraimui ant galvos, Juozapas pamanė, jog tai neteisinga. Tad paėmė tėvo ranką perkelti nuo Efraimo ant Manaso galvos.
18. Tėvui Juozapas sakė: „Ne taip, mano tėve! Kadangi šis yra pirmagimis, uždėk savo dešinę ranką jam ant galvos“.
19. Tačiau tėvas nesutiko. „Aš žinau, mano sūnau, aš žinau, – tarė jis, – jis taip pat taps tauta, jis taip pat bus didis. Bet jo jaunasis brolis bus didesnis už jį, ir jo palikuonys taps tautų daugybe“.
20. Ir jis palaimino juos, sakydamas: „Per tave Izraelis laimins, tardamas:‘Tepadaro Dievas taukaip Efraimui ir Manasui!’“Taip jis padarė Efraimą viršesnį už Manasą.
21. Po to Izraelis tarė Juozapui: „Žiūrėk, aš mirštu, bet Dievas bus su jumis ir sugrąžins jus į protėvių kraštą.
22. Dabar aš duodu tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, – dalį, kurią atėmiau iš amoritų rankos savo kalaviju ir lanku“.