5. Kai jie vėl leidosi kelionėn, didžiulė Dievo baimė taip apėmė visus aplinkinius miestus, kad jie nesivijo Jokūbo sūnų.
6. Taigi Jokūbas atkeliavo į Lūzą, tai yra Betelį, Kanaano krašte, jis ir visi su juo buvę žmonės.
7. Ten jis pastatė aukurą ir pavadino tą vietą El Beteliu, nes ten, jam bėgant nuo savo brolio, buvo apsireiškęs Dievas.
8. Rebekos žindyvė Debora numirė ir buvo palaidota po ąžuolu žemiau Betelio. Užtat jis buvo pavadintas Verksmo ąžuolu.
9. Dievas vėl pasirodė Jokūbui, jam sugrįžus iš Padan Aramo, ir palaimino jį.
10. Dievas tarė jam: „Tavo vardas yra Jokūbas.Nebebūsi daugiau vadinamas Jokūbu,nes tik Izraelis bus tavo vardas“.Taip jis pavadino jį Izraeliu.
11. Dievas tarė jam: „Aš esu Dievas Visagalis.Būk vaisingas ir auk!Tauta, netgi tautų bendrija, išaugs iš tavęs,ir iš tavęs kils karaliai.
12. Kraštą, kurį daviau Abraomui ir Izaokui,dabar duodu tau.Ir tavo būsimiems palikuonimsaš duosiu šį kraštą“.
13. Tuomet Dievas pranyko nuo jo toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęsis.
14. Toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęs, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį, atnašavo ant jo liejamąją auką ir apliejo jį aliejumi.
15. Vietą, kurioje Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas pavadino Beteliu.
16. Tada jie iškeliavo iš Betelio. Jiems dar tebesant netoli nuo Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.
17. Kai gimdymo skausmai tapo nebepakeliami, pribuvėja tarė jai: „Nebijok, nes dabar turėsi kitą sūnų“.
18. Paskutiniu atsikvėpimu, nes jau merdėjo, ji pavadino jį Ben Oniu. Tačiau jo tėvas pavadino jį Benjaminu.
19. Rachelė numirė ir buvo palaidota prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų.