13. Tuomet Dievas pranyko nuo jo toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęsis.
14. Toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęs, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį, atnašavo ant jo liejamąją auką ir apliejo jį aliejumi.
15. Vietą, kurioje Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas pavadino Beteliu.
16. Tada jie iškeliavo iš Betelio. Jiems dar tebesant netoli nuo Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.
17. Kai gimdymo skausmai tapo nebepakeliami, pribuvėja tarė jai: „Nebijok, nes dabar turėsi kitą sūnų“.
18. Paskutiniu atsikvėpimu, nes jau merdėjo, ji pavadino jį Ben Oniu. Tačiau jo tėvas pavadino jį Benjaminu.
19. Rachelė numirė ir buvo palaidota prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų.
20. Ant jos kapo Jokūbas pastatė paminklinį akmenį. Tai Rachelės kapo paminklinis akmuo, esantis ten iki šios dienos.
21. Izraelis keliavo toliau ir pasistatė palapinę už Migdal Edero.
22. Izraeliui gyvenant tame krašte, Rubenas nuėjo ir sugulė su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis apie tai išgirdo.Jokūbo sūnų buvo dvylika.
23. Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.
24. Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.
25. Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Naftalis.
26. Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Tokie tat buvo Jokūbo sūnūs, gimę jam Padan Arame.
27. Jokūbas parėjo namo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, prie Kirjat Arbos, tai yra Hebrono, kur Abraomas ir Izaokas buvo gyvenę kaip ateiviai.
28. Izaokas buvo šimto aštuoniasdešimt metų,
29. kai atsiduso paskutinį kartą. Jis mirė, ir žiloje senatvėje, turėdamas daug metų, buvo sujungtas su savo gimine. Jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas palaidojo jį.