5. Tuomet Saraja tarė Abromui: „Tu kaltas dėl man daromos skriaudos! Daviau savo tarnaitę tau į glėbį, o ji, pasijutusi nėščia, žiūri į mane su panieka. Tebūna VIEŠPATS tavo ir mano teisėjas!“
6. Abromas atsakė Sarajai: „Tavo tarnaitė tavo rankose. Daryk su ja, kas tau tinka“. Saraja tat su ja taip šiurkščiai elgėsi, kad ši nuo jos pabėgo.
7. VIEŠPATIES angelas atrado ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie šaltinio pakeliui į Šūrą,
8. ir tarė: „Hagara, Sarajos verge, iš kur ateini ir kur eini?“ Ji atsakė: „Bėgu nuo savo šeimininkės Sarajos“.
9. VIEŠPATIES angelas tarė jai: „Grįžk pas savo šeimininkę ir paklusk jos šiurkščiai rankai,
10. nes, – kalbėjo toliau jai VIEŠPATIES angelas, –padarysiu tavo palikuonis tokius gausius,kad jie per daugumą bus nesuskaitomi“.
11. VIEŠPATIES angelas tęsė, sakydamas jai:„Žiūrėk, tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų;pavadinsi jį Izmaeliu,nes VIEŠPATS išgirdo tavo sielvarto šauksmus.
12. Jis bus smarkus žmogus,ranką pakėlęs prieš visus,o visi – prieš jį.Pykdamasis su visa savo gimine gyvens“.