19. Jis palaimino Abromą, tardamas:„Tepalaimina AbromąDievas Aukščiausiasis,dangaus ir žemės Kūrėjas!
20. Tebūna pašlovintas Dievas Aukščiausiasis,kuris tau į rankas atidavė tavo priešus!“Abromas jam davė nuo visko dešimtinę.
21. Tuomet Sodomos karalius tarė Abromui: „Duok man žmones, o turtus pasiimk sau“.
22. Abromas atsakė Sodomos karaliui: „Aš prisiekiau VIEŠPAČIUI, Dievui Aukščiausiajam, dangaus ir žemės Kūrėjui,
23. kad neimsiu nei siūlo galo, nei apavo dirželio, nei ko nors, kas tau priklauso, idant nesakytumei: ‘Aš padariau Abromą turtingą’.
24. Tebūna man tik tai, ką suvalgė su manimi ėjusieji vyrai, ir su manimi ėjusiųjų vyrų – Anero, Eškolo ir Mamrės – dalis. Tebūna leista jiems pasiimti savo dalį“.