1. VIEŠPATS tarė Abromui: „Eik iš savo gimtojo krašto,savo tėvo namų,į kraštą, kurį tau parodysiu.
2. Padarysiu iš tavęs didelę tautąir palaiminsiu tave;išaukštinsiu tavo vardą,ir tu būsi palaiminimas.
3. Laiminsiu tave laiminančiusir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys rastavyje palaiminimą“.
4. Abromas išėjo, kaip VIEŠPATS jam buvo liepęs, ir Lotas ėjo drauge su juo. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai paliko Haraną.
5. Abromas pasiėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visus turtus, kuriuos buvo sukaupę, ir visus žmones, kuriuos buvo Harane įsigiję. Jie leidosi į Kanaano kraštą ir į Kanaano kraštą atkeliavo.
6. Tarpais sustodamas, Abromas per Kanaano kraštą keliavo iki pat Morės ąžuolo vietovės prie Sichemo. (Tuomet krašte buvo kanaaniečiai.)
7. VIEŠPATS pasirodė Abromui ir tarė: „Šį kraštą duosiu tavo palikuonims“. Ten Abromas pastatė jam pasirodžiusiam VIEŠPAČIUI aukurą.
8. Iš čia jis pajudėjo kalnų link į rytus nuo Betelio ir pasistatė savo palapinę; į vakarus nuo jos buvo Betelis, o į rytus – Ajas. Ir čia pastatė aukurą ir vardu šaukėsi VIEŠPATIES.
9. Po to Abromas, tarpais sustodamas, keliavo Negebo link.