1. VIEŠPATS tarė Abromui: „Eik iš savo gimtojo krašto,savo tėvo namų,į kraštą, kurį tau parodysiu.
2. Padarysiu iš tavęs didelę tautąir palaiminsiu tave;išaukštinsiu tavo vardą,ir tu būsi palaiminimas.
3. Laiminsiu tave laiminančiusir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys rastavyje palaiminimą“.
4. Abromas išėjo, kaip VIEŠPATS jam buvo liepęs, ir Lotas ėjo drauge su juo. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai paliko Haraną.