29. kai paskyrė jūrai ribas,kad jos vandenys niekada neperžengtų jo įsakymo,kai nustatė žemės pamatus.
30. Tuomet aš buvau jo talkininkė,kasdienis jo džiaugsmas,visada džiūgaudama jo akivaizdoje,
31. džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje,rasdama džiaugsmo žmonijoje.
32. Tad dabar, mano vaikai, paklausykite manęs.Laimingi, kurie laikosi mano kelių!
33. Klausykitės pamokymo, būkite išmintingiir neatmeskite jo!
34. Laimingas žmogus, kuris manęs klausoateidamas kasdien anksti prie mano vartų,budėdamas prie mano durų.
35. Juk kas randa mane, tas randa gyvenimąir gauna malonę iš VIEŠPATIES.
36. Bet kas prasilenkia su manimi, tas daro sau žalą.Visi, kurie manęs nekenčia, myli mirtį“.