19. י Ji ima į rankas ratelį,o jos pirštai stveriasi verpstės.
20. כ Ji dosniai duoda vargšuiir ištiesia ranką elgetai.
21. ל Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga,nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.
22. מ Ji pati pasigamina antklodžių,plona drobė ir purpuras – jos drabužiai.
23. נ Jos vyras įžymus miesto vartuoseir sėdi ten tarp šalies seniūnų.
24. ס Ji siuva ir parduoda lino drabužius,ir tiekia juostas pirkliams.
25. ע Stiprybė ir orumas – jos drabužis;ji su šypsniu žiūri į ateitį.
26. פ Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai,o ant jos liežuvio – malonus pamokymas.
27. צ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesįir niekada nevalgo dykaduonio duonos.
28. ק Jos vaikai ją giria,jos vyras irgi liaupsina ją:
29. ר „Daug sumanių moterų,bet tu viršiji jas visas!“
30. ש Žavumas – apgaulė,o grožis – migla;moteris turi būti giriamauž pagarbią VIEŠPATIES baimę.