1. Geriau vargšas, kuris dorai gyvena,negu kvailas, kuris suktai kalba.
2. Be išmanymo net uolumas nėra geras dalykas,nes žmogus, kuris skuba, suklumpa.
3. Paties žmogaus kvailumas veda į pražūtį,tačiau jo širdis niršta ant VIEŠPATIES.
4. Turtai sutelkia daug bičiulių,o beturtis lieka be draugo.
5. Melagingas liudytojas neliks nepasmerktas,o kas sumeluoja, tas neišsigelbės.
6. Daugelis pataikauja kilmingam žmogui,o duodančiam dovaną kiekvienas yra draugas.
7. Visi vargšo artimieji jį niekina,o dar labiau jo vengia draugai:kai jis jų šaukiasi, jų nėra.
8. Kas įgyja išminties, tas tampa sau geriausiu draugu;kas brangina supratimą, tam seksis.
9. Melagingas liudytojas neliks nepasmerktas,o kas liudija melagingai, tas pražus.
10. Nedera, kad kvailys gyventų prabangoje,juo labiau – kad vergas valdytų didžiūnus.
11. Sumanus žmogus negreitas pykti,o atleisti įžeidimą – jam garbė.
12. Karaliaus pyktis – kaip liūto riaumojimas,o jo malonė – kaip rasa ant žolės.
13. Kvailas vaikas – neviltis tėvui,o niurnanti žmona – nuolat lašantis vanduo.
14. Namai ir turtas – iš tėvų gautas paveldas,o sumani žmona ateina iš VIEŠPATIES.
15. Tingumas panardina žmogų į gilų miegą;apsileidėlis turi kęsti alkį.
16. Kas gerbia savo gyvastį, tas laikosi įsakymo;nesirūpinti savo elgesiu – mirtina klaida.
17. Kas dosnus vargšui, tas skolina VIEŠPAČIUI;jis atmokės jam už gerą darbą.