2. Kvailas žmogus trokšta ne suprasti,o tik pareikšti savo nuomonę.
3. Atėjus nedorumui, ateina ir panieka,o su negarbe ir nemalonė.
4. Žodžiai iš žmogaus lūpų – gilus vanduo,o išminties šaltinis – tekanti srovė.
5. Negera būti šališkam nedoro žmogaus atžvilgiuir teisme skriausti nekaltą žmogų.
6. Kvailio žodžiai veda į ginčą,o jo kalba šaukiasi nuplakimo.
7. Kvailio burna – jo pražūtis,o jo lūpos – spąstai jo gyvasčiai.
8. Liežuvautojo žodžiai – tarsi skanėstai;jie pasiekia pačią vidurių gelmę.
9. Žmogus, kuris dirba atsipalaidavęs,yra tikras kenkėjo brolis.
10. VIEŠPATIES vardas – tvirtas bokštas;teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus.