16. Išmintingas žmogus būna atsargus ir vengia pikta,o kvailas negali susilaikyti ir būna neatsargus.
17. Kas ūmus, tas kvailai pasielgia,o sukčius nekenčiamas.
18. Neišmanėlių papuošalas – kvailumas,o gudrieji apsivainikuoja išmanymu.
19. Blogi žmonės turi nusilenkti geriesiems,o nedorėliai – prie teisiųjų vartų.
20. Beturčio nemėgsta nė jo artimieji,o turtuolis turi daug bičiulių.
21. Kas niekina savo artimą, tas nusideda,o gera darantis vargšui būna laiminamas.
22. Argi neklysta darantys pikta?Gerumo ir ištikimybės įgyja darantys gera.
23. Kiekvienas triūsas duoda naudos,vien plepėjimas veda į skurdą.
24. Išmintingųjų vainikas – jų sumanumas,o kvailųjų – kvailumas.
25. Teisingas liudytojas išgelbsti gyvastį,o kas liudija melus, tas skleidžia apgaulę.
26. Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra tvirtovė,jo vaikų prieglauda.
27. Pagarbi VIEŠPATIES baimė – gyvenimo šaltinis,kad žmogus galėtų išvengti mirtinų pinklių.
28. Karaliaus didybė – gausi tauta,o valdovas be tautos – niekas.
29. Kas negreit supyksta, tas turi daug supratimo,o kas ūmaus būdo, tas aukština kvailumą.
30. Ramus protas teikia kūnui gyvastį,o pavydas pūdo kaulus.
31. Kas skriaudžia vargšą, tas įžeidžia jo Kūrėją,o kas pasigaili beturčio, tas teikia jam garbę.
32. Nedoras žmogus pražūva per savo nedorumą,o teisusis saugus dėl savo dorumo.
33. Išmintis ilsisi protingo žmogaus širdyje,bet kvailiesiems ji nepažįstama.
34. Teisumas išaukština tautą,o nuodėmė pažemina.
35. Sumaniam tarnui suteikiama karaliaus malonė,o niekam tikęs užsitraukia jo pyktį.