1. Išmintinga moteris statosi namus,o kvaila savuosius nugriauna savo rankomis.
2. Kas dorai elgiasi, tas garbina VIEŠPATĮ,o kas eina suktais keliais, tas jį niekina.
3. Kvailojo burnoje – lazda jo nugarai,o teisaus žmogaus lūpos jį apsaugo.
4. Kur nėra jaučių, ten tuščios ėdžios;gausi pjūtis ten, kur stiprus jautis.
5. Sąžiningas liudytojas nemeluoja,o melagingas alsuoja melais.
6. Pašaipūnas mėgina būti sumanus, bet negali,o žmogus, kuris suvokia, lengvai įgyja išmanymo.
7. Laikykis atokiai nuo kvailo žmogaus,nes iš jo neišmoksi išmintingai kalbėti.
8. Gudraus žmogaus išmintis padeda jam protingai elgtis,o bukapročio kvailumas klaidina jį.
9. Kvailiai tyčiojasi iš aukos už nuodėmę,o dori žmonės patiria Dievo malonę.
10. Vien širdis pažįsta savo kartumą,ir joks pašalietis negali dalytis jos džiaugsmu.
11. Nedorėlių namai sunaikinami,o teisiųjų palapinė klesti.
12. Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas,bet galų gale jis nuveda į mirtį.
13. Net kai žmogus juokiasi, jam gali skaudėti širdį,o džiaugsmas gali baigtis širdgėla.
14. Suktos širdies žmogus gauna, ką užsitarnauja savo elgesiu,o dosnus žmogus pjauna savo gerus darbus.