4. Kai Mozė įpareigojo mus Įstatymu,kaip paveldu Jokūbo bendrijai,
5. tada [Viešpats] tapo karaliumi Ješurūne,tautos galvoms į draugę surinkus Izraelio gimines.
6. Teišlieka gyvas Rubenas ir teneišmiršta,nors skaičiumi jis yra mažas“.
7. Apie Judą jis sakė:„VIEŠPATIE, išgirsk Judo balsąir parvesk jį pas savo tautą.Sustiprink jo rankasir padėk jam susidūrus su priešais“.
8. O apie Levį sakė:„Tebūna tavo Tumimai ir Urimaiištikimajam vyrui,išmėgintam prie Masos,su kuriuo grūmeisi prie Meribos vandenų.
9. Apie savo tėvą ir motiną jis sakė:‘Nepažįstu jų!’Į savo gimines nekreipė dėmesio,savo vaikus atsisakė pažinti,nes laikėsi tik tavo žodžioir nenutolo nuo tavo Sandoros.
10. Jokūbą jie moko tavo įsakųir Izraelį tavo Įstatymo;smilkalus jie deda tavo akivaizdojeir deginamąsias aukas ant tavo aukuro.
11. Laimink, VIEŠPATIE, jo nuosavybęir maloniai priimk jo rankų tarnybą.Taip smok į strėnas jo priešams,nekenčiantiems jo,kad jie daugiau nebeatsikeltų“.
12. Apie Benjaminą jis sakė:„VIEŠPATIES numylėtinis saugiai ilsisi;Aukščiausiasis globoja jį visą dieną,mylimasis ilsisi ant jo pečių“.
13. O apie Juozapą sakė:„Tebūna VIEŠPATIES palaimintas jo kraštasrinktine rasos dovana iš dangausir iš bedugnės, glūdinčios po žeme,
14. geriausiais saulės vaisiaisir geriausiais mėnesių vaisiais,
15. geriausiu senųjų kalnų derliumiir amžinųjų kalvų dosnumu,
16. geriausiomis žemės dovanomisbei jos pilnatveir malone Apsireiškusiojo krūme.Teapvainikuoja visa tai Juozapo galvą,viršugalvį pašvęstojo tarp brolių.
17. Kaip pirmagimis jautis savo didybėje,jis turi ragus tarsi laukinio jaučio;subado jais tautasiki pat žemės pakraščių.Tokie tat yra Efraimo miriadai,tokie tat yra Manaso tūkstančiai“.
18. Apie Zabuloną jis sakė:„Džiaukis, Zabulonai, savo kelionėse,o tu, Isacharai, savo palapinėse!
19. Į kalną jie kviečia tautas,ten atnašauja teisias aukas,nes jie ragauja jūrų pertekliausir smėlyje slypinčių gėrybių“.