30. Kaip būtų galėjęs vienas vytis tūkstantįar du priversti bėgti dešimt tūkstančių,jeigu Uola nebūtų jų įdavusi, VIEŠPATS nebūtų jų atidavęs?’
31. Iš tikro jų uola neprilygsta mūsų Uolai;net patys mūsų priešai tai liudija.
32. Ak! Jų vynmedis kyla iš Sodomos vynmedžio,iš Gomoros vynuogynų;jų vynuogės nuodingos,o kekės karčios.
33. Jų vynas – slibinų nuodai,nuožmūs gyvačių apdavai.
34. Argi tai ne pas mane paslėpta,užantspauduota mano ižduose?
35. Man priklauso kerštas;atlyginsiu tą dieną, kai jų koja paslys.Jų nelaimės diena arti,atskuba jų pražūtis.
36. VIEŠPATS tikrai apgins savo tautą,pasigailės savo tarnų,kai matys nusilpus jų galybę,nelikus nei vergo, nei laisvo.
37. Tada jis tars:‘Kur jų dievai – uola,kurioje jie ieškojo prieglaudos?
38. Kur dievai, valgę jų atnašų taukusir gėrę jų liejamųjų aukų vyną?Tepakyla ir tepadeda jums!Tebūna jums prieglauda!
39. Dabar įsidėmėkite, kad aš, aš vienas esu tas,ir nėra kito Dievo be manęs.Aš daliju mirtį ir gyvastį,sužeidžiu ir išgydau;niekas nepajėgia išsigelbėti iš mano rankos.
40. Taip, aš keliu ranką į dangų ir prisiekiu,kaip esu amžinai gyvas:
41. kai išgaląsiu savo tviskantį kalaviją,ir mano ranka ims vykdyti teisingumą,atkeršysiu savo priešams,atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.
42. Nugirdysiu krauju savo strėles,o mano kalavijas mis mėsa,krauju užmuštųjų ir belaisvių,ilgaplaukių priešo vadų’.