17. Jie atnašavo auką demonams, kurie nėra Dievas,dievams, kurių niekada nebuvo pažinoję,naujiems, neseniai atėjusiems,kurių jūsų protėviai niekada nebuvo bijoję.
18. Nepaisei Uolos, kuri tave pradėjo,užmiršai Dievą, kuris tave pagimdė.
19. VIEŠPATS tai matė ir buvo įpykdytas,jis atmetė savo sūnus ir dukteris.
20. Jis tarė:‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą,žiūrėsiu, koks bus jų galas,nes tai nedora karta, neištikimi vaikai.
21. Jie mane įerzino tuo, kas nėra Dievas,įpykdė savo stabais. Aš erzinsiu juos tuo, kas nėra tauta,pykdysiu juos kvaila tauta.
22. Taip, mano įniršis sukėlė ugnį,ji degs iki pat Šeolo gelmių,ris žemę bei jos derliųir padegs kalnų pamatus.
23. Krausiu jiems nelaimes ant nelaimių,svaidysiu į juos visas savo strėles.
24. Alins badas, niokos karštligėir nuožmus maras.Paleisiu tarp jų žvėris su iltimisir nuodingus dulkių šliužus.
25. Lauke kalavijas,o viduje siaubas naikins jaunuolį ir jaunuolę,žinduklį ir seną žilagalvį.
26. Maniau juos visiškai sunaikintiir ištrinti žmonėse jų atminimą,
27. bet bijojau priešo patyčių,nes jų priešininkai gali nesuprastiir šaukti: ‹Mūsų ranka nugalėjo!Visa tai ne VIEŠPATS padarė!›
28. Juk tai tauta, stokojanti proto,neturinti supratimo.