15. Ten suris tave ugnis,paguldys tave kalavijas;jie suris tave kaip skėrių vikšrus.Dauginkitės kaip skėrių vikšrai,dauginkitės kaip skėriai!
16. Prisidarei sau pirklių daugiaunegu danguje yra žvaigdžių.Skėriai išsiritair nuskrenda.
17. Tavo didžiūnai – kaip skėriai,tavo raštvedžiai – kaip skėrių spiečiai,nutupiantys ant tvorų šaltą dieną.Saulei patekėjus, jie nuskrenda,ir nėra, kas žinotų,kur jie dingo.
18. Snaudžia tavo ganytojai,Asirijos karaliau,atgulė poilsio tavo kilmingieji.Tavo žmonės išblaškyti kalnuose,ir nėra kam jų surinkti.
19. Nepagydomas tavo sužalojimas,mirtina tavo žaizda.Kas tik girdi šią žinią apie tave,tas ploja rankomis.Juk kas nėra patyręstavo negailestingo žiaurumo?“