9. Žygiavęs visą naktį iš Gilgalo, Jozuė užklupo juos netikėtai.
10. VIEŠPATS apstulbino juos išgąsčiu Izraelio akivaizdoje. Izraelitai sutriuškino juos prie Gibeono ir vijosi Bet Horono šlaito keliu, niokodami iki pat Azekos ir Makedos.
11. Jiems bėgant nuo Izraelio žemyn Bet Horono šlaitu, VIEŠPATS svaidė ant jų iš dangaus didžiulius akmenis iki pat Azekos, ir jie žuvo. Daugiau žuvo nuo krušos, negu izraelitai užmušė kalaviju.
12. Tą dieną, kai VIEŠPATS atidavė amoritus izraelitams, Jozuė kreipėsi į VIEŠPATĮ. Visų izraelitų akivaizdoje jis tarė:„Sustok, saule, virš Gibeonoir tu, mėnuli, virš Ajalono slėnio!“
13. Saulė sustojo,ir mėnulis stovėjo,kol tauta atkeršijo savo priešams.Argi tai neužrašyta Jašaro knygoje? Saulė sustojo viduryje dangaus skliauto ir neskubėjo leistis bemaž visą dieną.
14. Nei prieš tai, nei po to nebuvo tokios dienos, kaip ši, VIEŠPAČIUI paklausius žmogaus balso! Tikrai VIEŠPATS kovojo už Izraelį!
15. Tada Jozuė drauge su visu Izraeliu sugrįžo į stovyklą prie Gilgalo.
16. Tuo tarpu anie penki karaliai pabėgo ir pasislėpė oloje prie Makedos.
17. Jozuei buvo pranešta: „Pastebėti tie penki karaliai, pasislėpę oloje prie Makedos“.
18. Jozuė paliepė: „Užriskite olos angą keletu didelių akmenų ir pastatykite vyrus jų saugoti.
19. Patys ten nestovėkite. Lipkite priešams ant kulnų ir pulkite juos iš užnugario. Neleiskite jiems pasitraukti į savo miestus, nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra juos atidavęs jums į rankas“.
20. Galop, kai Jozuė ir izraelitai buvo sudavę jiems mirtiną smūgį, ir jie buvo sudoroti, išskyrus į savo miestus pasitraukusius bėglius,
21. visa kariuomenė sugrįžo pas Jozuę į stovyklą prie Makedos. Niekas nebedrįso murmėti prieš izraelitus!
22. Dabar Jozuė paliepė: „Atidarykite olos angą ir atveskite pas mane tuos penkis karalius“.
23. Tai padarę, jie atvedė pas jį iš olos penkis karalius – Jeruzalės karalių, Hebrono karalių, Jarmuto karalių, Lachišo karalių ir Eglono karalių.
24. Atvedus pas Jozuę tuos karalius, Jozuė sušaukė visus izraelitus ir vadams galiūnų, kurie buvo ėję su juo, tarė: „Prieikite ir minkite kojomis šiems karaliams ant sprandų“. Jie priėjo ir mynė kojomis jiems ant sprandų.
25. O Jozuė tarė jiems: „Nebijokite ir nenuogąstaukite! Būkite stiprūs ir ryžtingi, nes VIEŠPATS taip padarys visiems jūsų priešams, su kuriais kovojate!“
26. Po to Jozuė įsakė juos užmušti ir pakabinti ant penkių medžių. Jie kabojo ant medžių ligi vakaro.
27. Saulei leidžiantis, Jozuė įsakė nuimti juos nuo medžių ir sumesti į olą, kurioje jie slėpėsi. Olos anga buvo užversta didžiuliais akmenimis, kurie išliko ten iki šios dienos.