6. Vandenys užliejo mane ligi kaklo,bedugnė prarijo mane,jūros dumbliai apraizgė man galvą
7. prie kalnų papėdės.Nužengiau į kraštą,kurio velkės užsklendė mane amžinai.Bet tu, VIEŠPATIE, mano Dieve,iškėlei mano gyvastį iš kapo.
8. Mano gyvasčiai vis labiau gęstant,atminiau VIEŠPATĮ irmano malda pasiekė tavetavo šventojoje buveinėje.
9. Tuščius stabus garbinantiejiatsisako savo gailestingumo šaltinio,
10. o aš padėkos giesmę tau aukosiu,duotą įžadą įvykdysiu.Išgelbėjimas ateina iš VIEŠPATIES!’“
11. Tuomet VIEŠPATS paliepė žuviai išspjauti Joną į sausumą.